| 2009 m. vasario 22 d. eidamas 83-osius metus Telðiø ligoninëje mirë Telðiø vyskupijos kunigas mons. kan. jubil. Kazimieras Gaðèiûnas. Garbusis velionis buvo paðarvotas Telðiø Katedroje, kur du vakarus uþ mirusájá buvo meldþiamasi, giedamos Þemaièiø Kalvarijos Kalnø giesmës.
Vasario 24 d. á Telðiø Katedrà rinkosi tikintieji, velionio artimieji, paþástami ir parapijø, kuriose monsinjoras buvo dirbæs, atstovai, kad nuoðirdþiai pasimelstø uþ mirusájá ir dalyvautø jo laidotuvëse. Uþ Telðiø vyskupijos Katedros kapitulos kanauninkà, buvusá Vyskupijos kunigø tarybos ir Konsultoriø kolegijos nará, Telðiø vyskupijos tribunolo teisëjà, Telðiø kunigø seminarijos dëstytojà ðv. Miðias aukojo ið ávairø Lietuvos vyskupijø parapijø susirinkæ kunigai. Šv. Miðiø koncelebracijai vadovavo Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ. Šv. Miðias, kartu su Telðiø ganytoju aukojo apaðt. prot. jubil. Bronius Antanaitis, apaðt. prot. jubil. Juozapas Pranciðkus Gedgaudas, Telðiø vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys, Švëkðnos klebonas prel. kan. Petras Stukas, Telðiø kunigø seminarijos rektorius kan. mgr. Jonas Aèas, Telðiø Katedros kanauninkø kapitulos pirmininkas Palangos dekanas kan. dr. Algis Genutis, ið ávairiø parapijø atvykæ monsinjorai, kanauninkai, kunigai. Uþ buvusá dëstytojà meldësi ir Telðiø Vyskupo Vincento Borisevièiaus kunigø seminarijos vadovybë, klierikai ir Telðiø vyskupijos licëjaus moksleiviai. Laidotuviø ðv. Miðiose giedojo Telðiø muzikos mokyklos mokytojø ir Telðiø Katedros didysis sumos chorai. Šv. Miðiø pradþioje Telðiø vyskupas J. Boruta SJ kartu su kunigais kalbëjo Rytmetines atgailos psalmes, o pamoksle susirinkusiesiems priminë, jog velionis Monsinjoras buvo uolus ir kunigiðkai tarnystei atsidavæs dvasininkas. Kalbëjo apie velionio nueità kelià.
Mons. kan. jubil. Kazimieras Gaðèiûnas gimë 1926 m. kovo 4 d., Klovainiø kaime, Klovainiø parapijoje, Pakruojo r.
Mokësi: Þiurkiø ir Rozalimo pradinëse mokyklose, Panevëþio prekybos mokykloje, Panevëþio, Kauno ir Šiauliø gimnazijose. 1947 m. ástojo á Kauno tarpdiecezinæ kunigø seminarijà, kurià baigë 1952 m. Studijuojant paskutiniame kurse 1951 09 23 buvo paðventintas kunigu.
Dirbo: 1952 m. – Tauragës vikaras; 1952-1953 m. m. – Telðiø Katedros vikaras; 1953-1954 m. m. – Teneniø parapijos klebonas; 1954 – 1955 m. m. – Pikeliø parapijos klebonas; 1955 – 1957 m. m. – Vaiguvos parapijos klebonas; 1957 – 1958 m. m. – ruoðësi Kaune teologijos licenciatui ir dirbo Kauno ðv. Juozapo parapijos altarista su vikaro teisëmis. Iðklausë visas paskaitas ir iðlaikë visus egzaminus. Licenciato darbo raðymui teko gráþti á Telðius, kur buvo Vyskupo paskirtas Telðiø Švè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø parapijos vikaru. Darbà paraðë tema: „Jëzaus Kristaus istoriðkumas nekrikðèioniø istorikø raðtuose“ áteikë Kauno arkivyskupijos valdytojui, kuris já paskyrë Kauno tarpdiecezinës kunigø seminarijos dëstytoju. Po savaitës já pasiðaukë Telðiø vyskupas P. Maþelis ir pasakë, kad sovietinis saugumas ásakë já iðbraukti ið dëstytojø tarpo ir sustabdyti ðioje srityje mokslinæ veiklà.
Tada 1960 – 1973 m. m. buvo paskirtas Švëkðnos parapijos klebonu. 1965 06 05 Telðiø vyskupas P. Maþelis já pakëlë Telðiø Katedros kapitulos kanauninku. 1973 – 1975 m. m. Šilutës parapijos altaristas; 1975 m. Telðiø katedros altaristas; 1975 – 1978 m. m. Telðiø Švè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø parapijos klebonas; 1978 – 1981 m. m. Maþeikiø parapijos klebonas; 1981 - 1988 m. m. Plungës parapijos klebonas; 1988 – 1989 m. m. Kauno tarpdiecezinës kunigø seminarijos dëstytojas. 1989 m. Vyskupui A. Vaièiui atkûrus Telðiø kunigø seminarijà, paskirtas seminarijos rektoriumi. 1990 m. popieþius Jonas Paulius II suteikë jam monsinjoro titulà. 1993 m. jo paties praðymu buvo atleistas ið rektoriaus pareigø ir paliktas dëstytoju. Nuo 2007 m. nusilpus sveikatai, liko Telðiø katedros rezidentu.
Vienam ið savo straipsniø „Dvasingumo problema“ velionis raðë: „Kas nori kurti graþø gyvenimà, laimæ sau ir kitiems be aukos, be kryþiaus, be savæs iðsiþadëjimo, tas gyvena tuðèia utopija, sudeda viltis á niekuo nepagrástà iliuzijà. Taèiau krikðèionybë – Baþnyèia savo narius ápareigoja aukotis ne dël aukos, ji nurodo kelià á tikrà, pilnutiná þmogaus gyvenimà, kai jis, vadovaujamas dvasios, jungiasi su gërio, laimës ir gyvenimo Šaltiniu – Dievu. Tik Jo padedamas, krikðèionis tampa tikruoju savo ir kitø gyvenimo kûrëju. Padedamas Dievo malonës, jis prisiima pasëto grûdo dalià – mirðta sau, kad gyventø Dievui ir þmonëms. Èia ir pasirodo þmogaus krikðèionio dvasios didybë ir didþioji pergalë, lemianti sau ir kitiems velykiná prisikëlimà ir dþiaugsmà“.
Toká gyvenimà jam Apvaizda lëmë paskutiniais gyvenimo metais.
Po ðv. Miðiø garbiojo velionio palaikus didelis kunigø ir tikinèiøjø bûrys per Telðiø miestà centrine Respublikos gatve nulydëjo á amþinojo poilsio vietà Telðiø Švè. Mergelës Marijos Ëmimo á Dangø baþnyèios ðventoriuje, kur ðalia ten jau palaidotø kunigø ir monsinjorø, kaip sakë laidotuviø apeigoms vadovavæs Telðiø vyskupas, monsinjoras kan. Kazimieras Gaðèiûnas atgulë ir èia ilsësis kol iðgirs Kristaus kvietimà keltis paskutiniajam teismui.
Nuoðirdþia malda ir giesme palydëjæ dvasininkà á paskutinæ gyvenimo kelionæ laidotuviø dalyviai viltingai linkëjo mirusiajam amþinojo dþiaugsmo ir ramybës Vieðpaties, kurio mokymà pasauliui garbusis velionis uoliai ir atsidavæs skelbë per ilgus kunigystës metus, artumoje. Amþinàjá atilsá duok murusiam, Vieðpatie, ir amþinoji ðviesa jam teðvieèia!
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas |